Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas

„Būna, kad gyvenimas susipisa.“

Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Robertas Kudirka – pirmas lingvistas Lietuvoje, nuosekliai tyrinėjantis lietuvių kalbos žargoną. Nuo 2004 iki 2020 metų jis fiksavo į sudėtingą nusikaltimo–narkotikų–kalėjimo trikampį patekusių žmonių kalbėseną. Medžiaga rinkta daugiausia iš sakytinės kalbos, tiesiogiai bendraujant su nuteistaisiais, kalėjimo ir pataisos namų prižiūrėtojais, narkotikų vartotojais, kišenvagiais ir kitais žmonėmis iš kriminalinio pasaulio, pažįstant ne tik jų kalbą, bet ir bendruomenės struktūrą, bendravimo ir gyvenimo būdą. 

Žodyne aprašyta daugiau kaip 1300 antraštinių žodžių ir 280 frazeologizmų.  

 „Ge¬rai, kad šia¬me žo¬dy¬ne žo¬džių „dan¬gus“, „my¬lė¬ti“ ir „gel¬to¬na“ ne¬ra¬si. Čia ra¬si „pu¬tio¬vą gai¬dį“.“

Marius Plečkaitis, „Šiaurės Atėnai“

„Žodynas atveria duris į Lietuvos kriminalinį pogrindį, turintį savitą koduotą kalbą, negailestingą hierarchiją ir nerašytas normas – paniatijas. Tokia kalba liudija kriminalinio pasaulio atsparumą pokyčiams, atspindi griežtą kastų sistemą ir taisykles. Jos gali atrodyti keistos, bet nesilaikymas turi rimtų pasekmių. 

Šis lingvistinis žvilgsnis į kriminalines subkultūras bus įdomus visiems, kurie visuomenės paribiais domisi tiek profesiniais tikslais, tiek vedami paprasčiausio smalsumo.“ 

Dr. Mindaugas Lankauskas, teisininkas ir kriminologas

Robertas Kudirka (gim. 1976) – lingvistas, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentas. Jo pagrindinės tyrimų sritys – leksikologija, leksikografija, morfologija ir fonetika. Labiausiai žinomas dėl lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos tyrinėjimų, „Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno“ ir „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodyno“ autorius. Be žargono žodynų, yra paskelbęs nemažai mokslinių straipsnių apie morfologiją ir žodžių darybą, taip pat apie meninių tekstų vertimą. 2014 ir 2022 m. buvo išrinktas geriausiu Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoju ir apdovanotas Vilniaus universiteto rektoriaus premija.

R. Kudirka ėmėsi tyrinėti kriminalinio pasaulio žmonių, narkotikų vartotojų ir kalinių kalbą, nes jam buvo įdomu, ar kalba turi savo vidinę sistemą net tuo atveju, jeigu jos niekas nemoko, nekoreguoja ir nenormina ir jeigu tai yra tik sakytinė kalba. Lietuvos lingvistai iki 2004-ųjų žargono apskritai beveik netyrinėjo. Šio daugiau nei 15 metų trukusio lingvistinio tyrimo apie uždarų bendruomenių kalbą rezultatas – šis žodynas. Išvada: iš išorės nenorminama sakytinė kalba turi kalbinius dėsnius ir principus, yra tvari, kinta lėtai ir nėra chaotiška – ja susikalbama. Per R. Kudirkos užfiksuotą gyvą minėtų subkultūrų kalbą atsiveria uždaras socialinis pasaulis su savomis taisyklėmis. Šis žodynas – ne tik neįprastos kalbos, bet ir žmonių, ja kalbančių, pažinimas ir pripažinimas.